- karaliūnaitis
- karaliū́naitis, -ė smob. (1) žr. karalaitis: O tas karaliū́naitis ėmė ir nukirto tą razbainyką LB162. Ir atvažiavo vienas karaliū́naitis VoL309. Pamatė karaliū́naitė, sako karaliui LB242. Atsirado čia toks žmogus, ką norėtų tą karaliūnaitę išgydyt BsPIV49.
Dictionary of the Lithuanian Language.